Informacija apie UAB „Birštono šiluma“ taikomą šilumos kainą bei sąskaitos už šildymą dydį lemiančius veiksnius

Šilumos kainos sandara

UAB „Birštono šiluma“ (toliau – bendrovė) taikoma šilumos bazinė kaina, susidedanti iš pastovios ir kintamosios dalių, yra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) patvirtinta Šilumos kainos nustatymo metodika.

Pastovi dedamoji kainos dalis – tai tokios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto, kitos sąnaudos ir investicijų grąža. Pastovią kainos dedamąją bendrovei trejų metų laikotarpiui nustato VERT.

Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, elektros energijos ir vandens technologinės sąnaudos. Kintamoji kainos dedamoji kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio bei kuro kainos. Šilumos kainos kintama dalis yra perskaičiuojama kiekvieną mėnesį ir patvirtinus VERT, šilumos kaina iki einamo mėnesio 25 d. yra paskelbiama bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės didžiausią šilumos kainos dalį t.y. 82 proc. sudaro šilumos gamybai naudojamo biokuro ir gamtinių dujų kaina, todėl 2022 metais prasidėjus energetikos krizei ir į rekordines aukštumas pakilus visų energetinių išteklių kainoms, smarkiai išaugo ir bendrovės taikoma šilumos kaina.

Lyginant su 2021 metais, vidutinė biokuro kaina 2022 metais padidėjo 131 proc., vidutinė dujų kaina padidėjo 203 proc., todėl vidutinė bendrovės tiekiamos šilumos kaina išaugo 93 proc.

Šilumos gamybos įrenginiai ir naudojamas kuras

Bendrovės katilinėje instaliuota katilų galia sudaro 15,25 MW, iš kurių 5 MW sudaro biokuras ir 10,25 MW – gamtinės dujos.

Bendrovės pagrindiniai ir didžiausią šilumos kiekį gaminantys katilai (5 MW) yra pritaikyti deginti medienos kilmės biokurą, tačiau esant neigiamai oro temperatūrai, šilumos poreikis išauga iki 8 MW ir daugiau, todėl esamų biokuro katilų galios nepakanka ir trūkstamą šilumos kiekį bendrovė gamina naudodama gamtines dujas.

Nesant Europos Sąjungos (toliau – ES) paramai biokuro katilų keitimui, bendrovė iki šiol neturėjo galimybės atlikti būtinos investicijos į naujų, efektyvesnių biokuro katilų įsigijimą.

Energetikos ministerijai paskelbus apie galimybę 2023 m. gauti ES finansavimą biokuro katilų keitimui, bendrovė ruošiasi teikti paraišką dėl dviejų naujų 3 MW ir 7 MW biokuro katilų su ORC ciklu įsigijimo. Numatoma investicija sieks apie 8 mln. Eur ir bus finansuojama ES ir valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis.

Įvykdžius šią investiciją, šilumos gamybos procesas taps efektyvesnis, bendrovė pasigamins elektros energijos savo reikmėms bei turės galimybę atsisakyti gamtinių dujų vartojimo, taip mažindama šilumos kainą vartotojams.

Kiti sąskaitos už šildymą dydį lemiantys veiksniai

Kiekvieną mėnesį pagal daugiabučio gyvenamojo namo įvadinio skaitiklio parodymus suvartota šiluma butams yra paskirstoma vadovaujantis VERT patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, su kuriais galima susipažinti bendrovės internetinėje svetainėje.

Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir konkretaus pastato šilumos suvartojimas, kuris priklauso nuo lauko oro temperatūros, konkretaus pastato būklės bei tinkamos įvadinių šilumos įrenginių priežiūros.

Pažymėtina, kad bendrovė šilumos energiją tiekia tik iki gyvenamojo namo įvado. Pastato viduje esančius šildymo įrenginius prižiūri gyventojų pasirinktas namo administratorius, kuris yra atsakingas už efektyvų šilumos suvartojimą ir paskirstymą pastate. Netinkamai prižiūrėti ir nesureguliuoti šilumos punktų įrenginiai daugiabučiuose namuose gali būti nepakankamos arba perteklinės šilumos butuose, o taip pat ir didelių sąskaitų už šildymą priežastimi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šilumos sąskaitų dydžiui didelės įtakos turi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Bendrovės turimais duomenimis, vidutinis 2022 metų gruodžio mėn. šilumos suvartojimas renovuotuose namuose sudaro 15,67 kWh/m² ir yra 48 proc. mažesnis nei šilumos suvartojimas nerenovuotuose namuose, kuris vidutiniškai sudaro 23,26 kWh/m².

UAB „Birštono šiluma“ informacija