Šrifto dydis:
Spalva:
Paveikslėliai:

Nustatytos šilumos kainų dedamosios antriesiems šilumos bazinės kainos galiojimo metams

Vadovaujantis Lietuvos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 8 ir 11 dalimis ir Šilumos kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. O3-96 „Dėl Šilumos kainų nustatymo metodikos“, UAB „Birštono šiluma“ perskaičiavo šilumos kainos dedamąsias.

 

Perskaičiuotos šilumos kainos dedamosios patvirtintos Birštono savivaldybės tarybos 2023 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. TSE-41 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainos (kainos dedamųjų) nustatymo antriesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo“ ir įsigalioja 2023 m. kovo 1 d.

 

Pagal nuo 2023 m. kovo 1 d. įsigaliojusias šilumos kainos dedamąsias, sąskaitos vartotojams bus išrašomos už 2023 m. balandžio mėn. ir sekančius.

Informacija apie UAB „Birštono šiluma“ taikomą šilumos kainą bei sąskaitos už šildymą dydį lemiančius veiksnius

Šilumos kainos sandara

 

UAB „Birštono šiluma“ (toliau – bendrovė) taikoma šilumos bazinė kaina, susidedanti iš pastovios ir kintamosios dalių, yra apskaičiuojama vadovaujantis Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – VERT) patvirtinta Šilumos kainos nustatymo metodika.

Pastovi dedamoji kainos dalis – tai tokios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto, kitos sąnaudos ir investicijų grąža. Pastovią kainos dedamąją bendrovei trejų metų laikotarpiui nustato VERT.

Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, elektros energijos ir vandens technologinės sąnaudos. Kintamoji kainos dedamoji kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo reikiamo pagaminti ir patiekti į šilumos perdavimo tinklus šilumos kiekio bei kuro kainos. Šilumos kainos kintama dalis yra perskaičiuojama kiekvieną mėnesį ir patvirtinus VERT, šilumos kaina iki einamo mėnesio 25 d. yra paskelbiama bendrovės interneto svetainėje.

Bendrovės didžiausią šilumos kainos dalį t.y. 82 proc. sudaro šilumos gamybai naudojamo biokuro ir gamtinių dujų kaina, todėl 2022 metais prasidėjus energetikos krizei ir į rekordines aukštumas pakilus visų energetinių išteklių kainoms, smarkiai išaugo ir bendrovės taikoma šilumos kaina.

Lyginant su 2021 metais, vidutinė biokuro kaina 2022 metais padidėjo 131 proc., vidutinė dujų kaina padidėjo 203 proc., todėl vidutinė bendrovės tiekiamos šilumos kaina išaugo 93 proc.

 

Šilumos gamybos įrenginiai ir naudojamas kuras

 

Bendrovės katilinėje instaliuota katilų galia sudaro 15,25 MW, iš kurių 5 MW sudaro biokuras ir 10,25 MW – gamtinės dujos.

Bendrovės pagrindiniai ir didžiausią šilumos kiekį gaminantys katilai (5 MW) yra pritaikyti deginti medienos kilmės biokurą, tačiau esant neigiamai oro temperatūrai, šilumos poreikis išauga iki 8 MW ir daugiau, todėl esamų biokuro katilų galios nepakanka ir trūkstamą šilumos kiekį bendrovė gamina naudodama gamtines dujas.

Nesant Europos Sąjungos (toliau – ES) paramai biokuro katilų keitimui, bendrovė iki šiol neturėjo galimybės atlikti būtinos investicijos į naujų, efektyvesnių biokuro katilų įsigijimą.

Energetikos ministerijai paskelbus apie galimybę 2023 m. gauti ES finansavimą biokuro katilų keitimui, bendrovė ruošiasi teikti paraišką dėl dviejų naujų 3 MW ir 7 MW biokuro katilų su ORC ciklu įsigijimo. Numatoma investicija sieks apie 8 mln. Eur ir bus finansuojama ES ir valstybės investicijų programos (VIP) lėšomis.

Įvykdžius šią investiciją, šilumos gamybos procesas taps efektyvesnis, bendrovė pasigamins elektros energijos savo reikmėms bei turės galimybę atsisakyti gamtinių dujų vartojimo, taip mažindama šilumos kainą vartotojams.

 

Kiti sąskaitos už šildymą dydį lemiantys veiksniai

 

Kiekvieną mėnesį pagal daugiabučio gyvenamojo namo įvadinio skaitiklio parodymus suvartota šiluma butams yra paskirstoma vadovaujantis VERT patvirtintais šilumos paskirstymo metodais, su kuriais galima susipažinti bendrovės internetinėje svetainėje.

Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne tik šilumos kaina, bet ir konkretaus pastato šilumos suvartojimas, kuris priklauso nuo lauko oro temperatūros, konkretaus pastato būklės bei tinkamos įvadinių šilumos įrenginių priežiūros.

Pažymėtina, kad bendrovė šilumos energiją tiekia tik iki gyvenamojo namo įvado. Pastato viduje esančius šildymo įrenginius prižiūri gyventojų pasirinktas namo administratorius, kuris yra atsakingas už efektyvų šilumos suvartojimą ir paskirstymą pastate. Netinkamai prižiūrėti ir nesureguliuoti šilumos punktų įrenginiai daugiabučiuose namuose gali būti nepakankamos arba perteklinės šilumos butuose, o taip pat ir didelių sąskaitų už šildymą priežastimi.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šilumos sąskaitų dydžiui didelės įtakos turi daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Bendrovės turimais duomenimis, vidutinis 2022 metų gruodžio mėn. šilumos suvartojimas renovuotuose namuose sudaro 15,67 kWh/m² ir yra 48 proc. mažesnis nei šilumos suvartojimas nerenovuotuose namuose, kuris vidutiniškai sudaro 23,26 kWh/m².

 

UAB „Birštono šiluma“ informacija

KĄ DARYTI, KAD ŠILDYMAS BŪTŲ TVARUS, O SĄSKAITOS NEDRASKYTŲ PINIGINĖS?

Straipsnis iš žurnalo „Šiluminė technika“ ( 2022 m. Nr. 3 (Nr. 86) gruodis)

Straipsnį galima paskaityti čia

 

DĖL IŠMETAMŲ DŪMŲ IŠ UAB „BIRŠTONO ŠILUMA“ KAMINO

UAB „Birštono šiluma“ informuoja, kad 2022 m. rugpjūčio 30 d. buvo atlikti aplinkos oro taršos šaltinių išmetamų teršalų matavimai iš biokuro vandens šildymo katilų Nr. 4 ir Nr. 5.

Atlikti tyrimai parodė, kad išmatuotos teršalų koncentracijos neviršija leistinų išmesti į aplinką oro teršalų kiekio (pagal aplinkos apsaugos agentūros, Taršos leidimą, Nr. TL-V.5-4/2014). Išmatuotos teršalų koncentracijos kelis kartus yra mažesnės nei leistinosios:

  • Anglies monoksido – 1218,0 mg/Nm3 (leistina 4000 mg/Nm3);
  • Azoto oksido – 198,9 mg/Nm3 (leistina 750 mg/Nm3);
  • Kietosios dalelės – 107,5 mg/Nm3 (leistina 400 mg/Nm3);
  • Sieros oksidas – <1 ppm (leistina 2000 mg/Nm3).

 

 

UAB „Birštono šiluma“ katilo matavimo protokolas 2022-08 mėn.

 

 

UAB „Birštono šiluma“ informacija

DĖL IŠMETAMŲ DUMŲ IŠ UAB „BIRŠTONO ŠILUMA“ KAMINO

UAB „Birštono šiluma“ informuoja gyventojus ir kurorto svečius, kad šiomis dienomis buvo atliekami vieno iš dviejų katilinėje esančių biokuro katilų remonto darbai.
Katilinė kūrenama biokuru ir gamtinėmis dujomis, naudoti katilinėje kitą kurą (pvz. mazutą, krosnių kurą) technologiškai nėra įmanoma, todėl biokuro katilo remonto metu, dėl ženkliai išaugusios dujų kainos, šilumos gamybai buvo atsisakyta naudoti gamtinių dujų katilą, o paleistas antrasis biokuro katilas, kuris tarnauja jau daugiau kaip 19 metų.
Siekiant užtikrinti patikimą šilumos ir karšto vandens tiekimą, antrasis biokuro katilas buvo naudojamas maksimalia katilo galia. Dėl per didėlės apkrovos, vykstant kuro degimo procesui kamino išmetami dūmai buvo juodi bei kartais turintys nemalonų kvapą, tačiau nepažeidžiantys gamtosauginių reikalavimų.
2022 m. rugpjūčio 16 d. minėto biokuro katilo remonto darbai buvo baigti ir abu biokuro katilai dirba optimaliu rėžimu, kuris leis užtikrinti išleidžiamų dūmų kokybę.
Atsiprašome kurorto gyventojų ir svečių už patirtus nepatogumus.

 

 

UAB „Birštono šiluma“ administracija

Naujam vadovui – dideli iššūkiai

Nuo šių metų balandžio 15 dienos UAB „Birštono šiluma“ vadovauja laikinai direktoriaus pareigas einantis Vytautas Pajarskis. Naujasis vadovas – ne naujokas šilumos tiekimo srityje, penkiolika metų dirbęs direktoriumi Alytaus šilumos tinkluose.

Šilumos gamybos bei tiekimo klausimai yra viena iš aktualiausių nūdienos aktualijų. Ji jaudina ir vartotojus, ir tiekėjus, ir sprendimus priimančius politikus bei vykdomosios valdžios atstovus. Tad ir šis pokalbis su Vytautu Pajarskiu apie kurorto šilumos ūkio problemas bei laukiančius iššūkius.
– Pradėjote vadovauti bendrovei ne pačiu geriausiu metu. UAB „Birštono šiluma“ pastaruosius kelerius metus dirba nuostolingai. Kas lėmė tokius rezultatus?
– Priežastis – ne viena. Jų kelios, viena iš pagrindinių nuostolingos veiklos priežasčių yra susijusi su tiekiamos šilumos kaina. Kaip žinia, bendrovės taikomą bazinę šilumos kainą, kuri susideda iš pastovios ir kintamos dedamųjų, trejų metų laikotarpiui nustato Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – VERT). Šilumos kaina dėl sąnaudų pokyčio yra perskaičiuojama kasmet.
Pastovi dedamoji kainos dalis – tai tokios sąnaudos, kurias bendrovė patiria nepriklausomai nuo pagaminto ir vartotojams patiekto šilumos kiekio. Jas sudaro personalo, nusidėvėjimo (amortizacijos), einamojo remonto, kitos sąnaudos ir investicijų grąža. Šias sąnaudas griežtai kontroliuoja ir prižiūri VERT.
Kintamąsias sąnaudas sudaro kuro, elektros energijos ir vandens technologinės sąnaudos. Kintamoji kainos dedamoji kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo pirkto kuro kainos.
„Birštono šiluma“ nuostolius dėl kainų patyrė dėl to, kad VERT 2017 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. O3E-332 bendrovei nustatyta ir beveik ketverius metus (nuo 2017 m. spalio iki 2021 m. rugpjūčio mėn.) taikyta šilumos bazinė kaina, kuri dėl VERT pavėluoto nustatymo buvo apskaičiuota pagal 2012-2014 metų faktines bendrovės sąnaudas. Dėl į bazinę kainą įtrauktų ir faktinių bendrovės sąnaudų skirtumo, šios bazinės kainos galiojimo laikotarpiu „Birštono šilumos“ pajamos dengė tik dalį būtinųjų pastovių šilumos tiekimo sąnaudų. Bendrovės skaičiavimais, per metus nepadengtos sąnaudos vidutiniškai sudarė 150 tūkst. Eur, iš viso per 4 metus jos sudarė 600 tūkst. Eur. Dėl šios priežasties bendrovė šiuo laikotarpiu buvo ne tik sustabdžiusi visas investicijas, bet ir susidūrė su realiomis mokumo problemomis.

UAB „Birštono šiluma“ pagal tiekiamos šilumos kainą yra 6 vietoje iš 15 tiekėjų, esančių V grupėje ir 19 vietoje iš 49 šilumos tiekimo bendrovių, pagal 2022 m. gegužės mėn. patvirtintą šilumos kainą su 9 proc. PVM.

Kita ne mažiau svarbi nuostolingos veiklos priežastis – minėtu ketverių metų laikotarpiu mokėta kompensacija šilumos energijos vartotojams dėl faktinių ir į šilumos kainą įskaičiuotų kuro kainų skirtumo, kuri atskirais laikotarpiais siekė nuo 0,12 ct/kWh iki 0,28 ct/kWh.
Atsižvelgiant į tai, kad kaina beveik 4 metus buvo mažiausių kainų trejetuke tarp kitų savo grupės tiekėjų, gaminančių mažiausiai šilumos energijos (2021 m. kovo 1 d. kaina buvo antra pagal mažumą), bendrovei tai atsiliepė dideliais finansiniais nuostoliais. Teko skolintis apyvartinėms lėšoms, taip pat bendrovė privalėjo grąžinti skolą kredito įstaigai dėl ankstesniais laikotarpiais vykdytų investicijų. Šiuo metu „Birštono šilumos“ skola bankui siekia 500 tūkst. Eur.
2020 metais dėl Covid-19 plitimo šalyje paskelbtas karantinas taip pat ženkliai prisidėjo prie bendrovės pajamų sumažėjimo. Pajamos mažėjo 37,2 proc. Taip įvyko dėl to, kad pramoniniai vartotojai – keturi Birštono mieste veikiantys SPA centrai, sanatorijos ir gydyklos buvo priversti stabdyti veiklą. Būtent dėl to realizuotas šilumos kiekis, palyginti su tais pačiais ankstesnių metų laikotarpiais, sumažėjo apie 18 proc. ir bendrovė neteko vidutiniškai 200 tūkst. Eur pajamų.
2021 m. birželio 3 d. Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai priėmus sprendimą dėl didesnės bazinės kainos taikymo, buvo tikimasi, kad bendrovės finansinė padėtis pagerės – bus padengtos visos būtinos sąnaudos bei sukauptas piniginis rezervas turimų kreditų grąžinimui ir daliai numatytų investicijų į šilumos ūkį atlikti. Tačiau 2021 metų pabaigoje smarkiai išaugus energetinių išteklių kainoms rinkoje (palyginti su 2020 metais, gamtinių dujų kaina 2021 metais pakilo 116,7 proc., biokuro kaina pakilo 33,6 proc.), bendrovė ne tik nepajautė pajamų padidėjimo, bet jos nuostoliai dar labiau išaugo. Energetinių išteklių kainoms ir toliau augant (nuo 2021 m. balandžio mėn. iki 2022 m. balandžio mėn. dujų kaina išaugo 543,82 proc., biokuro kaina – 109,78 proc., elektros kaina – 55 proc.) neišvengiamai brango ir brangsta ir pagamintos šilumos kaina vartotojams.

Per metus (2021 m. balandis / 2022 m. balandis) gamtinių dujų kaina padidėjo 543,82 proc.

Beje, net ir po bazinės kainos padidėjimo praėjusiais metais, pagal 2022 m. gegužės mėn. galiojančią šilumos kainą, „Birštono šilumos“ taikoma kaina išliko viena mažiausių ir yra 6-toje vietoje tarp 15 savo grupės tiekėjų, gaminančių mažiausiai šilumos energijos.
– Gegužės 26 dieną vykusiame Birštono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta jūsų bendrovės pateiktam šilumos kainos perskaičiavimo projektui. Ar tai padės bendrovei atsigauti ir atsinaujinti?
– Labai svarbu, kad Taryba pritarė mūsų pateiktam projektui. Pritarus ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai, bendrovės skaičiavimais, šilumos kaina (skaičiuojant su papildoma dedamąja) turėtų didėti 15,84 proc. Tikimės, kad antriesiems bazinės kainos galiojimo metams nustatyta padidėjusi šilumos kaina stabilizuos bendrovės finansinius srautus ir padės sukaupti piniginį rezervą investicijoms į šilumos ūkį atlikti. Nes kita, ne mažiau svarbi „Birštono šilumos“ nuostolingos veiklos priežastis yra ta, kad šiuo metu bendrovės eksploatuojami ir didžiausią šilumos kiekį gaminantys biokuro katilai, įrengti dar 2003 metais, yra pasenę morališkai ir fiziškai nusidėvėję, reikalaujantys atnaujinimų ir nuolatinių remontų. Jų efektyvumas yra ženkliai sumažėjęs.
Dar 2018 metais buvo planuota, pasinaudojant Europos Sąjungos parama, pakeisti susidėvėjusius biokuro katilus nauju moderniu biokuro katilu, tačiau, nesusirinkus pakankamam pareiškėjų skaičiui, kvietimas teikti paraiškas Europos Sąjungos paramai gauti buvo atšauktas.
Nepaisant sudėtingos finansinės situacijos bei siekiant užtikrinti patikimą šilumos gamybą, 2020 ir 2021 metais buvo atlikti 2 biokuro katilų remontai bei vienas susidėvėjęs dujinis katilas pakeistas nauju. Bendra atliktų investicijų vertė siekė 170 tūkst. Eur.
Atsižvelgdami į tai, kad naudojamų biokuro katilų efektyvumas yra reikšmingai sumažėjęs, ateityje planuojame investuoti į 2 naujų modernių 3,5 MW ir 6,5 MW biokuro katilų įsigijimą. Taip užtikrintume patikimą ir efektyvų šilumos tiekimą bei turėtume galimybę visiškai atsisakyti šiuo metu itin brangaus iškastinio kuro – gamtinių dujų vartojimo, o tuo pačiu ir mažintume taršą į atmosferą.

Per metus (2021 m. balandis / 2022 m. balandis) biokuro kaina padidėjo 109,78 proc.

Planuojama, kad šie biokuro katilai turėtų ir kogeneraciją – tokiu būdu būtų gaminamos dvi energijos rūšys – šiluma ir elektra. Gautos pajamos už pagamintą ir parduotą elektros energiją mažintų šilumos kainą vartotojams. Investicija siektų apie 6 mln. Eur, dalis lėšų būtų padengta iš Europos Sąjungos investicinių fondų. Apie šios investicijos galimybes bei naudą šilumos vartotojui bus diskutuojama ir su kitą savaitę į Birštoną planuojančiu atvykti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentu dr. Valdu Lukoševičium.
Dar viena ne mažiau svarbi bendrovės problema – patiriami nuostoliai šilumos tiekimo trasose, kuriuos sukelia pramoniniai vartotojai, grąžindami per aukštą termofikacinio vandens temperatūrą. Dėl šios problemos sprendimo nuolatos kontaktuojame su asmenimis, atsakingais už šių įmonių šilumos ūkio priežiūrą.
– O kaip sekasi bendrauti su gyventojais?
– Šildymo sezono metu sulaukiama nemažai gyventojų skundų dėl nepakankamos arba perteklinės šilumos savo butuose. To priežastis – netinkamai sureguliuoti šilumos punktų įrenginiai daugiabučiuose namuose. Kadangi namo suvartojamas šilumos kiekis nėra optimalus, gyventojai sulaukia ir didesnių sąskaitų už šildymą.
Atsižvelgdami į šias problemas, esame pasirengę gyventojams ir įmonėms teikti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas. Taip šilumininkai patys atliktų visus teisės aktuose numatytus profilaktinius šilumos punktų priežiūros darbus, tokius, kaip sistemos išplovimas ir kt. bei užtikrintų efektyvų šilumos suvartojimą pastatuose. Gyventojams jau išsiuntėme pranešimus apie šių paslaugų teikimą, kviesdami juos kreiptis dėl sutarties sudarymo ar išsamesnės informacijos suteikimo. „Birštono šiluma“ gyventojams yra pasirengusi pasiūlyti geresnę minėtų paslaugų kainą, nei šiuo metu jie moka savo namų prižiūrėtojams.
Bendrovė ateityje numato įrengti ir nuotolinę karšto vandens skaitiklių duomenų nuskaitymo sistemą, kuri užtikrintų savalaikę ir tikslią gyventojų suvartoto karšto vandens apskaitą.
„Birštono šiluma“, kaip ir kitos šilumos tiekimo įmonės, susiduria ir su vartotojų skolų problema. Iki 2021-ųjų gruodžio 31 dienos skola bendrovei siekė 62,5 tūkst. Eur. Didžiausią dalį joje – 43 proc. – sudarė savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų nuomininkų skolos.
Su skolininkais visuomet stengiamės susitarti geranoriškai – siunčiame jiems priminimus, raginame nedelsti ir, nesant galimybės susidariusios skolos padengti iš karto, pasiūlome kreiptis dėl skolos gražinimo grafiko sudarymo.
Reikia pasidžiaugti, kad dauguma mūsų vartotojų yra sąmoningi ir, vos gavę priminimus, susimoka iš karto. Visgi, yra ir tokių skolininkų, kurie nemoka piktybiškai – tokie asmenys yra perduodami skolų išieškojimo įmonei ir antstoliams.
– Šiandien, matyt, ne mažiau svarbus ir šilumos gamybos bei tiekimo ir gamtosauginių reikalavimų derinimas…
– Šiam klausimui bendrovėje skiriamas itin svarbus dėmesys. Vykdant šilumos gamybos veiklą, stengiamasi maksimaliai sumažinti gamybos proceso metu susidarančią taršą į atmosferą. Jau nuo 2014 metų bendrovėje naudojamas kondensacinis ekonomaizeris, kuris išvalo šilumos gamybos proceso metu susidariusius dūmus, taip ženkliai sumažindamas taršą į atmosferą, kasmet atliekama profilaktinė kaminų priežiūra.
Tai, kad nuolat vykstančių planinių ir neplaninių Aplinkos apsaugos inspekcijos patikrinimų metu jokių teršalų normų pažeidimų nenustatyta, nereiškia, kad neplanuojame naujų investicijų. Kartu su naujais biokuro katilais planuojame statyti ir elektrostatinius filtrus, kurie iš dūmų šalins kietąsias daleles.
– Ačiū už pokalbį. Sėkmės įgyvendinant užsibrėžtus tikslus.
Kalbėjosi Ramutė Šimukauskai

 

 

Straipsnis įkeltas iš portalo „gyvenimas.eu

Kompensacija už būsto šildymą 2022 metais: ką svarbu žinoti?

Nuo 2022 m. dvigubėja valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis, taikomas būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti. Taigi, kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau nepasiturinčių šalies gyventojų. Jiems kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 VRP dydžių (258 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (387 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

 

„Nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos dėl pabrangusio šildymo neturėtų pajusti, valstybė jiems kompensuos būsto šildymo išlaidas. Šia parama kitais metais galės pasinaudoti ne viena sunkiau besiverčianti šeima ar vienišas asmuo“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

 

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą?

 

Būsto šildymo išlaidų kompensacija teikiama nepriklausomai nuo šildymo būdo, t. y.  tiek būstą šildant centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru (malkomis, anglimi, dujomis ar pan.).

 

Kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas:

  • kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo50 m2;
  • kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 m2; antram – 12 m2; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 m2.

 

Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 m2 naudingąjį būsto plotą.

 

1 PAVYZDYS. Vienišo pensinio amžiaus asmens pajamos – 489 Eur (vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą).

Būsto šildymo  išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

(489 Eur – 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. = 10,20 Eur

Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50  m2) kompensuojamos. Tad, jeigu vieno gyvenančio asmens sąskaita už būsto šildymą sudaro, pavyzdžiui, 50 Eur, jam būtų kompensuojama 39,80 Eur.

2  PAVYZDYS. 4 asmenų šeima (2 suaugę + 2 vaikai), pajamos – 1066 Eur (2 MMA).

Būsto šildymo išlaidų kompensuojamosios dalies skaičiavimas:

((1066 Eur – 25 proc. (neįskaitytina darbinių pajamų dalis) – 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. =  0 Eur

Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 m2) būtų 100 proc. kompensuojamos būsto šildymo išlaidos.

 

SVARBU. Apskaičiuojant pajamas būsto šildymo išlaidų kompensacijai, neįskaitytina darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis (priklausomai nuo šeimos sudėties – nuo 20 iki 40 proc.), išmoka vaikui (vaiko pinigai).

 

Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį – pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

 

Kur kreiptis dėl kompensacijų skyrimo?

 

Gyventojai dėl būsto šildymo, taip pat karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę (prašymai priimami ir seniūnijose) arba elektroniniu būdu www.spis.lt

 

Karantino ir ekstremalios situacijos metu bei 6 mėnesius po jų atšaukimo nepasiturintiems gyventojams kreipiantis dėl piniginės socialinės paramos (socialinės pašalpos ir būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų) jų turimas turtas nevertinamas.

 

Kam priklauso kompensacija už būsto šildymą? Vaizdinė informacija

Nuo rugpjūčio 1 d. keičiasi centralizuotai tiekiamos šilumos kaina

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), įvertinusi UAB „Birštono šiluma“ (toliau – Bendrovė) 2016–2018 metų faktines sąnaudas, pateiktą šilumos bazinės kainos projektą bei papildomą informaciją, 2021 m. birželio 3 d. nutarimu Nr.O3E-676 „Dėl UAB „Birštono šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė UAB „Birštono šiluma” šilumos bazinę kainą naujam 3 metų reguliavimo periodui.

 

Birštono savivaldybės taryba 2021 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. TSE-113 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Birštono šiluma“ šilumos kainos dedamųjų pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams nustatymo ir Birštono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. TS-217 pripažinimo netekusiu galios“ nustatė šilumos kainos dedamąsias pirmiesiems šilumos bazinės kainos dedamųjų galiojimo metams, kurios įsigalios nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d.

 

Pagal nuo š. m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojusias šilumos kainos dedamąsias, sąskaitos vartotojams bus išrašomos už 2021 m. rugsėjo mėn. ir sekančius.

KEIČIASI KARŠTO VANDENS KAINOS DEDAMOSIOS

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 11 dalimi, Karšto vandens kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-106 „Dėl Karšto vandens kainų nustatymo metodikos“, įvertinusi UAB „Birštono šiluma“ 2020 m. rugsėjo 7 d. pateiktą karšto vandens kainos dedamųjų projektąir atsižvelgusi į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Šilumos ir vandens departamento Šilumos bazinių kainų skyriaus 2021 m. gegužės 31 d. pažymą Nr. O5E-640 „Dėl UAB „Birštono šiluma“ šilumos bazinės kainos dedamųjų ir karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 2021 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. O3E-678 „Dėl UAB „Birštono šiluma“ karšto vandens kainos dedamųjų nustatymo“ nustatė naujas UAB „Birštono šiluma“ karšto vandens kainos dedamąsias, kurios įsigalios nuo 2021 m. liepos 1 d.

Pastovioji karšto vandens kainos dedamoji sudarys 0,50 Eur/m3 ir, lyginant su dabar galiojančia (0,69 Eur/m3), mažės 0,19 Eur/m3, todėl karšto vandens kaina vartotojams sumažės 3,39 proc.

Pagal š. m. liepos 1 d. įsigaliojusias karšto vandens kainos dedamąsias, sąskaitos vartotojams bus išrašomos už 2021 m. rugpjūčio mėn.