UAB „Birštono šiluma“

    Centralizuoto šilumos tiekimo pradžia Birštono mieste yra 1981 m. spalio 1 d., kai buvo įsteigta Birštono miesto Jungtinių katilinių ir šilumos tinklų direkcija, pavaldi tuometiniam miesto komunalinių įmonių kombinatui ir Gamybinei kuro valdybai prie Komunalinio ūkio ministerijos. Miestui šiluma buvo tiekiama iš 3 kvartalinių katilinių, kurui naudojusių akmens anglį bei krosnių kurą. Dabartinę miesto rajoninę katilinę 1981 metų rudenį pastatė ir kitų metų vasarą į šilumos tiekimo įmonės balansą perdavė Kauno „Ragučio“ alaus darykla, jos filialas Birštone išpilstydavo mineralinį vandenį. Mineralinio vandens gamybos procesui reikalingas garas naudotas beveik 20 metų – iki 2001-ųjų. Beveik metus katilinėje sumontuoti 2 garo katilai DKVR-10/13 turėjo tik vieną vartotoją – mineralinio vandens pilstymo cechą, tačiau po 3 metų padėtis pasikeitė. Jau 1985 metais buvo nutiestos naujos šilumos tiekimo trasos, likviduotos kvartalinės katilinės bei apie 20 smulkių katilinių kūrenamų anglimis, krosnių kuru, dyzelinu ir kt. Šiluma miestui centralizuotai pradėta tiekti iš dabartinės rajoninės katilinės. Birštoniečiams ir kurorto svečiams tapo lengviau kvėpuoti, nebematydavo nuo kuro taršos pajuodusio sniego, parudavusios žolės, pageltusių želdinių. Toks centralizacijos lygis išlikęs iki šiol, išskyrus keletą nedidelių objektų, šildymui naudojančių gamtines dujas.
    Laikui bėgant teko pakeisti nemažai įmonės pavadinimų bei iškabų. Paskutinė reforma 2000 m. balandžio mėn. – AB „Alytaus šilumos tinklai“ reorganizacija, įsteigiant SP UAB „Birštono šiluma“. Pagrindiniu akcininku tapo Birštono savivaldybė, turinti 99,93 proc. akcijų, likusias akcijas turi 2 privatūs asmenys. Reorganizacijos metu atskiriant turtą ir įsipareigojimus, buvo gauta ir nemaža „dovanėlė“ – beveik 0,5 mln. litų įsipareigojimų bankams bei Finansų ministerijai. Per keletą metų Finansų ministerijai teko grąžinti nemažą kiekį Japonijos jenų (apie 125000 litų vertės)“, kurias dar anksčiau buvo pasiskolinusi įmonė „Lietuvos energija“, tačiau vykdant daugybę energetikos sektoriaus reorganizacijų šie finansiniai įsipareigojimai buvo perduoti bendrovėms, kurios apie skolinimąsi tokia valiuta nebuvo net girdėjusios. Jau beveik dešimtmetis, kai UAB „Birštono šiluma“ neturi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams bei kitoms kredito įmonėms.
    Katilinė nuo 1982 metų iki 2003 metų pabaigos kurui naudojo tik gamtines dujas. Tada jų kaina buvo nedidelė. Pradėjus brangti dujoms 2004 metais įmonė įrengė du po 2 MW galios vandens šildymo katilus, kūrenamus medžio drožlėmis. Nors teko visą gamybos ciklą šiek tiek kitaip perrikiuoti, bet ši technologinė naujovė iš karto davė nemažą ekonominę naudą. Katilinės rekonstrukcija pereinant prie biokuro panaudojimo buvo vykdoma dar Lietuvai nesant Europos Sąjungos bendrijos nare, tad jokios finansinės paramos nebuvo gauta. Darbai buvo vykdomi paėmus iš banko paskolą.. Nežiūrint į tai, per 4 metus paskola buvo grąžinta, nes, pradėjus stipriai didėti gamtinių dujų kainai, biokuro naudojimas leido sumažinti išlaidas kurui ir projektas greitai atsipirko. Iš pradžių medienos buvo naudojama apie 60%, o gamtinių dujų – apie 40%. Šiandien mediena mūsų kuro balanse sudaro jau daugiau kaip 80%, o gamtinėms dujoms tenka mažiau kaip 20%. Buvo tokių metų, kai per šildymo sezoną sudegindavome 2,8–3,0 mln. m3 dujų, o dabar mažiau kaip 0,5 mln. m3. Šiuo metu du vandens šildymo katilai kūrenami mediena, o dar trys – dujomis, du iš jų pastatyti 1981 m. Ateityje įmonė numato dar mažinti gamtinių dujų naudojimą, modernizuodama esamus medienos kūrenimo įrenginius, panaudodama išmetamų dūmų šilumą.     Prieš 20 metų termofikacinio, karšto vandens bei garo tinklų ilgis sudarė apie 19 km. Šios šilumos trasos buvo paklotos naudojant senas „tarybines“ technologijas. Apie 18 proc. vamzdynų pakloti 1971 – 1980 m., 65 proc. – 1981 – 1990 m., tinklų pralaidumas projektuotas su didele perspektyva, tai dabar atsiliepia trasų nuostoliais. Daugumos tinklų diametrai yra per dideli, tad nemaži ir tinklų nuostoliai, tačiau kasmet nuostoliai mažinami. 1999 metais šilumos tinklų technologiniai nuostoliai sudarė beveik 31 proc., o 2012 metais – apie 18 proc. Prieš keletą metų, bendrovė likvidavo paskutines grupines boilerines ir dabar eksploatuoja apie 9 km termofikacinio vandens tinklų. Birštone jau rekonstruota apie 2 km pagrindinių magistralinių tinklų vamzdynų, įrengta šilumos trasų slėgio kontrolės sistema. Penkiuose kontroliniuose taškuose sumontuota įranga, kuri matuoja slėgį, fiksuoja avarines, kritines slėgio reikšmes bei signalizuoja apie šilumos tinklų gedimus atskirose atšakose. Ši sistema per dalį sekundės sureaguoja į termofikacinio vandens nutekėjimą arba avariją konkrečioje atšakoje bei perduoda informaciją į katilinėje įrengtą kompiuterį ir mobilųjį telefoną SMS žinute, kurie garsiniu ir vaizdiniu signalu įspėja darbuotojus apie ypatingą įvykį arba avariją. Be to, keičiant tinklus buvo demontuotos senos šilumos tinklų kameros, sumontuota nauja armatūra, leidžianti patikimai atjungti atskiras tinklų atšakas nuo šilumos tiekimo tinklų. Šilumos tinklų rekonstrukcijai buvo panaudota įmonės, Birštono savivaldybės lėšos bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama.
    Per daugybę metų atlikti darbai katilinėje,šilumos perdavimo tinkluose, šilumos punktų renovacija davė geriausiai šilumos vartotojams suprantamą rezultatą – palyginti mažą šilumos kainą. Jau keletą metų UAB „Birštono šiluma“ šilumos kaina įsitvirtinusi mažiausių Lietuvoje šilumos kainų dešimtuke. Vykdydama planuojamas investicijas mūsų įmonė tikisi išvengti žymesnio šilumos kainos didėjimo.
UAB „Birštono šiluma“ 2011 m. spalį atšventė 30 metų veiklos sukaktį. Labai malonu pabrėžti, kad beveik 20 proc. darbuotojų dirba nuo pačios pirmos šilumos tiekimo įmonės įsteigimo dienos. Mūsų bendrovėje dirba nedaug darbuotojų, tačiau jų sukaupta patirtis, kvalifikacija, darbo įgūdžiai lėmė, kad UAB „Birštono šiluma“ tapo svarbi ir perspektyvi centralizuoto šilumos tiekimo įmonė, sugebanti aprūpinti vartotojus kokybiška šilumos energija.


Paskutinį kartą redaguota: 2017-01-17 11:22


Atgal