Svarbi informacija gyventojams –pasikeitė šilumos paskirstymo tvarka

Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. įsigaliojo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau -Komisijos) patvirtinti nauji šilumos paskirstymo metodai. Sąskaitosuž 2017 m. rugpjūčio mėn.sunaudotą šilumą gyventojams jauišrašomos pagal minėtus metodus, kuriuose yra esminių pakeitimų

Pirmas pakeitimas – gyventojų sąskaitose atsirado papildoma eilutė su pavadinimu „Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu”.

Kaip susidaro „Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu” kiekviename name?

Daugiabučiame name visas suvartotas karšto vandens kiekis nustatomas pagal geriamojo vandens apskaitos prietaiso, įrengto pastate prieš karšto vandens ruošimo įrenginius, rodmenis. Šį vandens kiekį padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos vienam kub. metrui vandens pašildyti, gaunamas visas name tą mėnesį sunaudotas šilumos kiekis karštam vandeniui ruošti. Gyventojų (vartotojų) deklaruotą karšto vandens kiekį arba gyventojams dėl tam tikrų priežasčių jo nedeklaravus, tačiau pagal vandens naudojimo normas paskaičiuotą karšto vandens kiekį, padauginus iš Komisijos nustatytos šilumos normos (nustatant karšto vandens kainas) vienam kub. metrui vandens pašildyti, gaunamas gyventojų faktiškai sunaudoto karšto vandens šilumos kiekis. Abiejų šių šilumos kiekių skirtumas ir bus „Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu”, kuris pagal Komisijos metodą gyventojams, butų savininkams bus paskirstomas proporcingai buto (patalpų) plotui ir tai matys kiekvienas buto savininkas sąskaitose už šilumą ir karštą vandenį atskiroje sąskaitos eilutėje pavadinimu „Šilumos kiekis su nepaskirstytu karštu vandeniu”. Šis kiekis,priklausomai nuo rezultato, sąskaitose nurodomas tiek su pliuso, tiek su minuso ženklu.

Antras pakeitimas – šildymo sezono metu kitaip bus skaičiuojamas mokestis už karšto vandens cirkuliaciją („gyvatuką”). Iki šiol šildymo sezono metu kiekvienam butui, kuriame karšto vandens cirkuliaciniame vamzdyje įrengtas „gyvatukas”, buvo priskiriamas Komisijos nustatytas pastovus šilumos kiekis 160 kWh/mėn. Vadovaujantis nauja tvarka, kiekvienam daugiabučiui namui bus suskaičiuotas ir išvestas ne mažiau trijų iš eilės 2017 m. ne šildymo sezono (vasaros) mėnesių metu susidaręs vidutinis šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai. Šis šilumos kiekis konkrečiam namui bus taikomas viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį tas pats, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Todėl nuo 2017 – 2018 m. šildymo sezono pradžios mokestis už „gyvatuką” kiekvienam daugiabučiam namui bus skirtingas. Pagal Komisijos patvirtintus šilumos paskirstymo metodus galimi ir kiti mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją apskaičiavimo būdai, tačiau vieną iš jų turi pasirinkti kiekvieno konkretaus namo šilumos vartotojai teisės aktų nustatyta tvarka. Jei nepasirenkamas kitas mokesčio už karšto vandens cirkuliaciją apskaičiavimo būdas, gyventojams taikomas šis aprašytas.

Komisija prieš metus patvirtino ir naujas „Šilumos paskirstymo metodų rengimo ir taikymo taisykles”. Komisijos rekomenduojamą šilumos paskirstymo metodą, labiausiai atitinkantį pastato šildymo ir karšto vandens sistemos tipą bei šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba įrengtus atsiskaitomuosius šilumos apskaitos prietaisus, pasirenka šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pastato bendraturčiai. Pastato bendraturčiams nepriėmus sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo, šilumos paskirstymo metodą, parenka šilumos tiekėjas.

 

Tiek su anksčiau taikytais, tiek ir su naujais šilumos paskirstymo metodais bei metodų rengimo ir taikymo taisyklėmis galima susipažinti Komisijos interneto svetainėje www.regula.lt(žiūrėti: Teisinė informacija/ Teisės aktai/ Šiluma)

INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO

INFORMACIJA DĖL ŠILDYMO SEZONO PRADŽIĄ REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS AKTŲ NUOSTATŲ TAIKYMO
2017-08-24
Artėjant 2017-2018 m. šildymo sezonui ir siekiant išvengti nesklandumų paleidžiant pastatų, prijungtų prie centralizuotų šilumos tiekimo sistemų, šildymo sistemas, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija primena apie žemiau išvardintus teisės aktus, kurie reglamentuoja šilumos tiekėjų, pastatų savininkų ir šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojų teises ir pareigas:
• Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262; suvestinė redakcija nuo 2017-07-01);
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254; suvestinė redakcija nuo 2017-07-01);
• Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449, suvestinė redakcija nuo 2017-01-01);
• Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. V-1081 (Žin., 2009, Nr. 159-7219);
• Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2010, Nr. 127-6488, suvestinė redakcija nuo 2017-06-15);
• Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatavimo) taisyklės (Žin., 2010, Nr. 43-2084);
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašas (Žin., 2009, Nr. 143-6311; suvestinė redakcija nuo 2015-04-11);
• Lietuvos higienos norma HN 24 : 2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ (Žin., 2003, Nr. 79-3606; suvestinė redakcija nuo 2016-12-31);
• Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisyklės (Žin., 1999, Nr. 112-3270);
• Santykinių šilumos pastatui šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartojimo rodiklių apskaičiavimo metodika (TAR, 2015-11-02, Nr. 17374; suvestinė redakcija nuo 2016-10-04).
Teisės aktais nustatyta, kad:
• Šildymo sezoną galima pradėti, kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra yra žemesnė už +10° C.
• Šildymo sezono pradžią, atsižvelgdama į faktinę lauko oro temperatūrą, nustato savivaldybės institucija, savo pavaldume esančioms įstaigoms.
• Kiti šilumos vartotojai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, gali pradėti šildymą savo nuožiūra, nepažeidžiant nustatytų higienos normų. Nepasinaudojus šia galimybe visi vartotojai pradeda šildymo sezoną pagal savivaldybės nustatytą grafiką.
• Šilumos tiekėjas, suderinęs su savivaldybės institucija, nustato pastatams ar jų grupėms šildymo įjungimo eiliškumą.
Kiekvieno, prijungto prie CŠT sistemos, pastato savininkas, daugiabučio namo valdytojas (administratorius) ir/ar pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas), privalo turėti parengtus, teisės aktuose nustatyta tvarka įformintus ir galiojančius, tokius dokumentus:
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos aprašas;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos veikimo ir avarijų likvidavimo instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) instrukcija;
• Pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbų žurnalas;
• Šilumos punkto schema;
• Šilumnešio parametrų grafikas;
• Šilumnešio, įskaitant karštą vandenį, parametrų ir atsiskaitomųjų šilumos ir geriamojo vandens apskaitos prietaisų rodmenų registravimo žurnalas;
• Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas (akto formos pavyzdys – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 2 priedas).
Pastato šilumos įrenginių parengties naujam šildymo sezonui aktą prieš kiekvieno šildymo sezono pradžią turi pasirašyti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtojas (eksploatuotojas) kartu su pastato savininkų bendrija arba pastato bendrojo naudojimo objektų administratoriumi. Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas prieš šildymo sezono pradžią, bet ne vėliau nei iki einamųjų metų rugsėjo 15 d. valdytojui turi pateikti užpildytą ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo pasirašytą pastato parengties šildymo sezonui aktą. Ginčus tarp šio proceso dalyvių sprendžia Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.
Valdytojas ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo pastato parengties šildymo sezonui akto pasirašymo dienos privalo pateikti jo kopiją šilumos tiekėjui.
Neatlikus teisės aktuose nustatytų pasiruošimo šildymo sezonui darbų ir neturint pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto, vartoti šilumą draudžiama.
Teisės aktų taip pat nustatyta, kad:
• Šilumos tiekėjai užtikrina nenutrūkstamą reikiamo potencialo šilumnešio tiekimą vartotojams iki pastatų įvadų.
• Pastatų savininkai, daugiabučių namų valdytojai (administratoriai) ir/ar pastatų šildymo ir (ar) karšto vandens sistemų prižiūrėtojai užtikrina pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų paleidimą, nuorinimą bei tolygų visų pastato patalpų šildymą ir karšto vandens tiekimą.
• Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) pagal faktinį šilumos energijos suvartojimą pastate skaičiuoja santykinius šilumos šildymui, cirkuliacijai ir karštam vandeniui ruošti sunaudojimo rodiklius, vadovaudamasis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta skaičiavimo metodika, analizuoja gautus duomenis, teikia juos pastato savininkui arba daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojui, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotam asmeniui arba bendrojo naudojimo objektų administratoriui, pagal kompetenciją rengia pasiūlymus dėl šilumos energijos taupymo priemonių įgyvendinimo.
Siekiant sumažinti šilumos suvartojimą ~20-25 proc. ir užtikrinti reikiamą oro temperatūrą kiekviename tipiniame iki 1992 m. statybos nerenovuoto daugiabučio namo bute, būtina atlikti:
• Vidaus šildymo sistemos subalansavimas;
• Karšto vandens sistemos subalansavimas;
• Termostatinių ventilių ant šildymo prietaisų įrengimas
• Individualios šilumos apskaitos kiekvienam butui įrengimas (šilumos kiekio dalikliai);
• Išmanioji (Smart metering) vienalaikio rodmenų nuskaitymo iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose apskaita (pagal 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos reikalavimus).
Visa tai leistų gyventojams patiems reguliuotis šildymą savo butuose, tipiniam 3 k. butui mokėjimai už šildymą sumažėtų ~ 20 Eur/mėn., gyventojai nemokėtų už kaimynų nedeklaruotą vandenį, sumažėtų socialinės problemos bei būtų pasiekti 2012/27/ES Efektyvumo direktyvos tikslai.

 

NAME SUNAUDOTOS ŠILUMOS ENERGIJOS PASKIRSTYMAS NE ŠILDYMO SEZONO METU

        Informuojame, kad nuo 2016/2017 m. šildymo sezono pabaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šilumos (karšto vandens) vartotojai atsiskaitys su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą karštam vandeniui ruošti ir cirkuliacijai palaikyti pagal šilumos pirkimo-pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Šilumos tiekėjas (UAB „Birštono šiluma“) paskirsto ir išdalija vartotojams visą atsiskaitomuoju šilumos apskaitos prietaisu išmatuotą šilumos kiekį.

      Ne šildymo sezono metu, daugiabučio namo suvartota šilumos energija skirstoma:    iš įvadinio namo šilumos skaitiklio užfiksuoto suvartoto šilumos kiekio atimamas gyventojų deklaruoto karšto vandens kiekis, kurį padauginus iš 51 kilovatvalandės, apskaičiuojama, kiek namo suvartotos  šilumos energijos tenka karštam vandeniui paruošti. Likęs, įvadinio namo šilumos skaitiklio užfiksuotas šilumos kiekis, ne šildymo sezono metu, yra padalinamas visiems namo butams, kaip mokėjimas už sunaudotą šilumos energijos kiekį cirkuliacijai palaikyti, t.y. už „gyvatuką“.

      Mokestis už „ gyvatuką“ keisis kiekvieną mėnesį, nes kas mėnesį kinta namo suvartotas šilumos kiekis, gyventojų  sunaudotas karšto vandens kiekis bei temperatūra ir kas mėnesį kinta šilumos kaina. Ji  skelbiama mūsų įmonės internetinėje svetainėje.